- svetinėtis
- svetinė́tis, -ė́jasi, -ė́josi svečiuotis: Ir kas kartą su noru į svečius važiuodavau – turbūti ne svetinėtis, o pasivėžinti mėgdavau Mš. | prk.: Svetinėjosi [vilkas] savaitę vienur, savaitę kitur Mš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pasisvetinėti — pasisvečiuoti: Taigi tėvelis siunčia Jums labų dienų ir kviečia pasisvetinėt Mš. Per atostogas aš nei namie nebuvau: pasisvetinėjau, ir atostogų nėra Mrj. Nagi reikia ir pasisvetinėt Šn. svetinėtis; pasisvetinėti … Dictionary of the Lithuanian Language